- Duke Energy perėjimas prie gamtinių dujų ir branduolinės energijos Šiaurės Karolinoje susidūrė su pasipriešinimu, todėl 2021 m. buvo priimta dvipartinė klimato įstatyma.
- 261-oji senato byla siūlo panaikinti 2030 m. įpareigojimą sumažinti anglies dioksido emisijas 70 %, tačiau vis tiek siekti vidurio amžiaus dekarbonizacijos.
- Įstatymo projektas leidžia Duke Energy imti iš klientų naujų elektrinių statybos išlaidas prieš joms pradedant veikti, palaikant tradicinių branduolinių elektrinių statybą.
- Pramonės grupės, tokios kaip Šiaurės Karolinos naudingųjų paslaugų vartotojų asociacija, išreiškia sąlyginį palaikymą projektui, nepaisydamos susirūpinimo dėl atsinaujinančios energijos pasekmių.
- Šiaurės Karolinos įmonės taiko atsinaujinančiuosius šaltinius naudodamos kūrybinius sprendimus, tokius kaip žali tarifai, nepaisant Duke Energy monopolijos.
- Kylant elektros energijos kainoms ir artėjant 2025 m. terminui, pramonės lyderiai peržiūri tradicinius energijos sprendimus.
- Ekonominių realijų ir aplinkos tikslų pusiausvyra tebėra sudėtingas iššūkis Šiaurės Karolinos energetinei ateičiai.
Šiaurės Karolinos kalvotose apylinkėse, kur pramonės ūžimas susiduria su atsinaujinančios energijos reikalavimais, atsiveria naujas skyrius. Prieš ketverius metus Duke Energy tapo iniciatoriumi įstatymų leidybos pastangoms, siekiant skatinti investicijas į gamtines dujas ir branduolinę energiją. Tuo metu ji susidūrė su stipriu pasipriešinimu iš valstijos pramonės milžinų — popieriaus fabrikų, baldų gamyklų, kurie pasitelkė politinius įtakos įrankius, sukurdami svarbų dvipartinį klimato įstatymą.
Tačiau pramonės vėjai keičiasi. Kai kurios iš tų pačių įmonių dabar kritikuoja saulės ir vėjo energijos investicijas bei pereina į fosilinių degalų rėmimą. Jos remia 261-ąją senato bylą — ginčytiną teisės aktą, kuris kelia grėsmę 2021 m. klimato įstatyme nustatytam progresui.
Pasakydami savo nuomonę Senate, Žemės ūkio, energetikos ir aplinkos komitete, svarbios pramonės grupės išreiškė palaikymą 2030 m. įpareigojimo, kad Duke Energy sumažintų anglies dioksido emisijas 70% nuo 2005 metų lygio, panaikinimui. Siūlomas įstatymas, vis dėlto, išlaikys įsipareigojimą vidurio amžiaus dekarbonizacijai.
Reikšminga, kad 261-oji senato byla pristato nuostatą, leidžiančią Duke Energy atgauti naujų elektrinių vystymo išlaidas iš klientų prieš joms pradedant veikti. Tai žymi radikalų posūkį nuo esamų praktikų ir potencialiai atveria duris tradicinių branduolinių elektrinių statybai, kurios žinomos dėl didelių pradiniu investicijų ir ilgo proceso.
Kevin Martin, vadovaujantis Šiaurės Karolinos naudingųjų paslaugų vartotojų asociacijai, pažymėjo, kad jo organizacija „palaiko šią bylą kryptimi”, tačiau vis dar remia platesnius ilgalaikius anglies mažinimo tikslus, numatytus 2021 m. teisės akte. Kiti išreiškė panašią nuomonę, tačiau buvo mažiau entuziastingai nusiteikę dėl švarios energetikos perėjimo. Susan Vick, propaguojanti išteklių neutralią politiką, teigė, kad Šiaurės Karolinos pagirtinas švarus anglies elektrinių parkas susiduria su nepagrįsta ankstyvo uždarymo rizika dėl šių pokyčių.
Nepaisant nacionalinės politikos pokyčių, pagrindinės ekonominės prielaidos, skatinančios atsinaujinančią energiją, išlieka stabili. Augant energijos paklausai, Šiaurės Karolinos pramonės milžinai skatinami integruoti atsinaujinančius šaltinius į savo energijos mišinius, nors ir šalia tradicinių šaltinių. Nepaisant Duke Energy reguliaraus monopolio, įmonės pasitelkia kūrybines strategijas, tokias kaip žali tarifai, leidžiančius užsitikrinti atsinaujinančią energiją, kad įgyvendintų savo tvarumo įsipareigojimus.
Trumpas retrospektyvas rodo, kad 2021 m. šios pačios pramonės galių grupės susivienijo su aplinkosaugininkais, kad pasipriešintų kitam ankstesniam teisės projekto projektui, kuris buvo labai palankus naujoms dujų ir branduolinėms investicijoms bei turėjo neigiamos įtakos atsinaujinančios energijos vystymui. Galutinis dvipartinis įstatymas sustiprino klimato įsipareigojimus, nors ir ne be diskusijų apie būsimus tarifų padidėjimus ir anglies elektrinių uždarymo spartą.
Artėjant 2025 m. ir kylant elektros energijos kainoms, valstijos pramonės vanguardai vėl suvienija jėgas aplink teisės aktus, kurie gali potencialiai sumažinti 2021 m. įstatyme skelbtus klimato laimėjimus. David Haines iš Šiaurės Karolinos gamintojų aljanso pabrėžė problemą: didėjant naudingųjų paslaugų kainoms, kyla realus iššūkis, verčiantis diskusiją grįžti prie tradicinių energijos sprendimų.
Peizažas yra sudėtingas, ryškus galimybių ir iššūkių audinys. Pramonės širdis Šiaurės Karolinoje, susipynusi su jos energetine ateitimi, atsargiai ir drąsiai naršo šiuos srautus. Svarbiausias dalykas išlieka: ekonominių realijų ir aplinkos imperatyvų pusiausvyra yra delikatus, nuolatinis aktas, kuris reikalauja visos pramonės, politikos formuotojų ir bendruomenių išradingumo visoje valstijoje.
Kaip besikeičiančios energijos politikos formuoja Šiaurės Karolinos ateitį
Pramonės dinamika ir teisės aktų pokyčiai Šiaurės Karolinos energijos sektoriuje
Istorinis kontekstas:
Šiaurės Karolinos energijos peizažas buvo mūšio laukas tarp tradicinių ir atsinaujinančių energijos šaltinių. Istoriškai Duke Energy, dominuojantis žaidėjas, stengėsi skatinti investicijas į gamtines dujas ir branduolinę energiją, susidurdama su stipriu pramonės lobizmu. Šios pramonės išnaudojo savo įtaką, kad sukurtų dvipartinį klimato įstatymą, siekdamos ženklaus anglies dioksido emisijų sumažinimo iki 2030 metų.
Dabartiniai teisės aktai ir pramonės reakcija:
261-oji senato byla vėl sukėlė audrą, siūlančią sumažinti anglies dioksido emisijų tikslus 2030 m. Duke Energy, išlaikant vidurio amžiaus dekarbonizacijos tikslą. Ši teisėtvarka pristato reikšmingą pokytį: leidžiant naudingųjų paslaugų kainas už naujų elektrinių plėtrą imti iš klientų prieš elektrinėms pradedant veikti. Tai traktuojama kaip strateginė priemonė skatinti naujų branduolinių objektų statybą.
Pagrindiniai klausimai:
1. Kokie iššūkiai kyla dėl energijos įstatymo?
– Teisės aktas gali atidėti perėjimą prie atsinaujinančios energijos, padidinti vartotojų išlaidas imant iš jų elektrinių statybos kainas prieš gaminant energiją ir galbūt lemti nepagrįstą švarių anglies elektrinių pensiją.
2. Kaip tai paveiks atsinaujinančios energijos priėmimą?
– Nepaisant teisės aktų atsako, pagrindinės atsinaujinančios energijos priėmimo prielaidos, pvz., ekonomiškumas ir tvarumo įsipareigojimai, išlieka stiprios. Šiaurės Karolinos pramonės šakos toliau tyrinėja atsinaujinančią energiją per tokias mechanizmus, kaip žali tarifai, kurie leidžia integruoti atsinaujinančią energiją, vis dar naudojant tradicinius energijos šaltinius.
3. Kokios yra ekonominės pasekmės?
– Remiant fosilinius degalus ir branduolinę energiją gali būti stabilizuojamos skubios tiekimo problemos; tačiau tai kelia pavojų didesnėms ilgalaikėms išlaidoms ir aplinkos poveikiui. Svarbu subalansuoti pradinius investicijas atsinaujinančioje energijoje su tradiciniais energijos šaltiniais.
Rinkos prognozės & Pramonės tendencijos:
Tendencija yra link diversifikuotų energijos portfelių. Pramonės atstovai suvokia potencialą derinti tradicinius energijos išteklius su atsinaujinančiais siekiant tvaraus augimo. Reguliavimo aplinka, nepaisant pastarųjų nesėkmių, rodo palaipsnį priėmimą ir integravimą saulės ir vėjo energijos technologijų.
Privalumai & Trūkumai:
– Privalumai:
– Energetikos diversifikacija, branduolinės energijos skatinimas galėtų stabilizuoti energijos tiekimą.
– Potencialūs ekonominiai privalumai pramonėms, priklausančioms nuo stabilios, prognozuojamos energijos.
– Trūkumai:
– Padidėjusios trumpalaikės vartotojų išlaidos.
– Galimi atsilieka atsinaujinančios energijos pažangos atveju.
– Aplinkos rizikos, susijusios su išplėstu fosilinių degalų naudojimu.
Saugumas & Tvarumas:
Branduolinė energija, nors ir brangi, teikia žemos anglies alternatyvą, didinančią ilgalaikę tvarumą. Tačiau saugumo problemos ir atliekų tvarkymo iššūkiai reikalauja stiprių strategijų ir technologinių pažangų.
Veiksmingi rekomendacijos:
– Apsvarstyti atsinaujinančios energijos investicijas:
– Įmonės turėtų teikti pirmenybę energijos efektyvumo strategijoms ir palaipsniui integruoti atsinaujinančią energiją, kad sumažintų ilgalaikes išlaidas ir pasiektų aplinkos tikslus.
– Bendrauti su politikų atstovais:
– Proaktyvus dialogas su valstybės institucijomis gali paveikti ateities teisės aktus, remiančius subalansuotas, lanksčias energijos strategijas.
– Žalių tarifų tyrimas:
– Įmonės turėtų intensyviau nagrinėti žalius tarifus, leidžiančius pasiekti pusiausvyrą tarp pramonės reikalavimų ir aplinkos atsakomybės.
Galutiniai įžvalgos:
Energetikos perėjimas Šiaurės Karolinoje yra sudėtingas, tačiau reikalauja strateginio požiūrio, kuris derintų ekonominius interesus su aplinkosauginio atsakingumo. Nuolatinė inovacija ir bendradarbiavimo politikos formavimas bus būtina, siekiant užtikrinti tvarią energetinę ateitį.
Daugiau informacijos apie atsinaujinančios energijos plėtrą rasite šioje patikimoje svetainėje.